MOUNT WELD, Australija / TOKIJAS (Reuters) – Nutolusioje vulkanoje Didžiosios Viktorijos dykumos pakraštyje Vakarų Australijoje, Mount Weld kasykla atrodo kaip pasaulis nutolęs nuo JAV ir Kinijos prekybos karo.
Tačiau ginčas buvo pelningas „Lynas Corp“ (LYC.AX), „Mount Weld“ savininkui iš Australijos. Kasykloje yra vienas turtingiausių retųjų žemių elementų telkinių pasaulyje – svarbiausių komponentų nuo iPhone iki ginklų sistemų.
Šiais metais Kinijos užuominos, kad ji gali nutraukti retųjų žemių elementų eksportą į JAV, nes tarp dviejų šalių siautėjo prekybos karas, paskatino JAV grumtynes dėl naujų atsargų ir paskatino „Lyno“ akcijas smarkiai pakilti.
Kaip vienintelė ne Kinijos įmonė, klestinti retųjų žemių metalų sektoriuje, „Lynas“ akcijos šiais metais pabrango 53 proc. Praėjusią savaitę akcijos šoktelėjo 19 procentų dėl žinios, kad bendrovė gali pateikti konkursą dėl JAV plano statyti retųjų žemių perdirbimo įrenginius Jungtinėse Valstijose.
Retųjų žemių metalai yra labai svarbūs gaminant elektra varomus automobilius, jų yra magnetuose, varančiuose vėjo turbinų variklius, taip pat kompiuteriuose ir kituose plataus vartojimo produktuose. Kai kurie iš jų yra būtini karinėje įrangoje, pavyzdžiui, reaktyviniuose varikliuose, raketų valdymo sistemose, palydovuose ir lazeriuose.
Lynas retųjų žemių metalų pelną šiemet lėmė JAV nuogąstavimai dėl Kinijos kontrolės šiame sektoriuje. Tačiau pamatai tam bumui buvo sukurti beveik prieš dešimtmetį, kai kita šalis – Japonija – patyrė savo retųjų žemių šoką.
2010 m. Kinija apribojo retųjų žemių elementų eksporto į Japoniją kvotas po teritorinio ginčo tarp dviejų šalių, nors Pekinas teigė, kad apribojimai buvo pagrįsti aplinkosaugos sumetimais.
Bijodama, kad jos aukštųjų technologijų pramonės šakos yra pažeidžiamos, Japonija nusprendė investuoti į Mount Weld, kurį Lynas įsigijo iš Rio Tinto 2001 m., siekdama užsitikrinti tiekimą.
Remdamasi Japonijos vyriausybės finansavimu, Japonijos prekybos įmonė Sojitz (2768.T) pasirašė 250 mln.
„Kinijos vyriausybė padarė mums paslaugą“, – sakė Nickas Curtisas, kuris tuo metu buvo „Lynas“ vykdomasis pirmininkas.
Sandoris taip pat padėjo finansuoti perdirbimo gamyklos, kurią Lynas planavo Kuantan mieste, Malaizijoje, statybą.
Šios investicijos padėjo Japonijai trečdaliu sumažinti priklausomybę nuo retųjų žemių, pasak Michio Daito, kuris Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijoje prižiūri retųjų žemių ir kitus mineralinius išteklius.
Sandoriai padėjo pamatus ir Lyno verslui. Investicijos leido „Lynas“ plėtoti savo kasyklą ir Malaizijoje gauti perdirbimo įrenginį su vandens ir maitinimo šaltiniais, kurių trūko Mount Weld. Susitarimas Lynui buvo pelningas.
Veldo kalne rūda sukoncentruojama į retųjų žemių oksidą, kuris siunčiamas į Malaiziją atskirti į įvairias retųjų žemių medžiagas. Likusi dalis keliauja į Kiniją tolesniam perdirbimui.
„Mount Weld“ indėliai „pagrindė bendrovės gebėjimą pritraukti ir nuosavo kapitalo, ir skolos finansavimą“, – elektroniniame laiške „Reuters“ sakė bendrovės generalinė direktorė Amanda Lacaze. „Lyno verslo modelis yra pridėti vertės Mount Weld išteklių perdirbimo gamykloje Malaizijoje.
Andrew White'as, „Curran & Co“ Sidnėjuje analitikas, paminėjo „strateginį Lynas, kuris yra vienintelis retųjų žemių elementų gamintojas už Kinijos ribų, pobūdį“, galintį tobulinti savo įmonės „pirkimo“ reitingą. „Didelį skirtumą lemia rafinavimo pajėgumai.
Lynas gegužę pasirašė susitarimą su privačia „Blue Line Corp“ Teksase, kad sukurtų perdirbimo gamyklą, kuri išgautų retuosius žemes iš medžiagos, siunčiamos iš Malaizijos. „Blue Line“ ir „Lynas“ vadovai atsisakė pateikti išsamios informacijos apie išlaidas ir pajėgumus.
Lynas penktadienį pareiškė, kad pateiks konkursą atsakydamas į JAV Gynybos departamento kvietimą teikti pasiūlymus statyti perdirbimo gamyklą Jungtinėse Valstijose. Laimėjęs konkursą, Lynas paskatintų esamą gamyklą Teksaso teritorijoje išplėtoti į sunkiųjų retųjų žemių elementų atskyrimo įrenginį.
Jamesas Stewartas, Sidnėjuje esančios Ausbil Investment Management Ltd išteklių analitikas, teigė numatęs, kad Teksaso perdirbimo gamykla kasmet gali padidinti pajamas 10–15 proc.
Pasak jo, Lynas užėmė pirmąją vietą konkurse, nes jis galėtų lengvai išsiųsti Malaizijoje apdorotą medžiagą į JAV ir palyginti pigiai konvertuoti Teksaso gamyklą, o tai kitoms įmonėms būtų sunku pakartoti.
„Jei JAV galvojo, kur geriausia paskirstyti kapitalą, – sakė jis, – „Lynas tikrai yra priekyje“.
Tačiau iššūkių išlieka. Kinija, neabejotinai pirmaujanti retųjų žemių metalų gamintoja, pastaraisiais mėnesiais padidino gamybą, o mažėjanti pasaulinė elektromobilių gamintojų paklausa taip pat sumažino kainas.
Tai darys spaudimą „Lyno“ pagrindinei linijai ir išbandys JAV pasiryžimą išleisti pinigus alternatyviems šaltiniams kurti.
Malaizijos gamykloje taip pat dažnai protestuoja aplinkosaugos grupės, susirūpinusios dėl mažo radioaktyviųjų atliekų šalinimo.
Lynas, remiamas Tarptautinės atominės energijos agentūros, teigia, kad jėgainė ir jos atliekų šalinimas yra ekologiški.
Bendrovė taip pat yra susieta su veiklos licencija, kurios galiojimas baigiasi kovo 2 d., nors plačiai tikimasi, kad ji bus pratęsta. Tačiau galimybė, kad Malaizija gali priimti griežtesnes licencijų sąlygas, atgrasė daugelį institucinių investuotojų.
Pabrėždamas tuos susirūpinimą, antradienį „Lyno“ akcijos nukrito 3,2 proc., kai bendrovė pranešė, kad Malaizijoje nebuvo patvirtinta paraiška padidinti gamyklos gamybą.
„Mes ir toliau išliksime pasirinktais tiekėjais ne Kinijos klientams“, – praėjusį mėnesį vykusiame metiniame visuotiniame bendrovės susirinkime sakė Lacaze.
Papildomos ataskaitos Liz Lee Kvala Lumpūre, Kevinas Bucklandas Tokijuje ir Tom Daly Pekine; Redagavo Philipas McClellanas
Paskelbimo laikas: 2020-01-12